pradi
 

















 
 
 
 
 Pirmoji Europos sinodinio kelio aptarimo diena (vAJ)
 
 

Praha, 2023 m. vasario 6 d.

I keturiasdeimt keturi Europos krat Prah atvyko du imtai dvideimt delegat, kurie pradjo intensyv sinodinio kelio valg aptarimo etap. Du imtai eiasdeimt penki dalyviai jungsi nuotoliniu bdu, o susitikimo darb stebjo vir pusantro tkstanio lankytoj tiesioginje interneto transliacijoje. Diena pradta v. Miiomis, kurioms vadovavo kard. Jean-Claude Hollerich.

Pirmosios sesijos pradioje buvo iklausytos sveikinimo kalbos. Prahos arkivyskupas Jan Graubner primin, jog Prahos miestas buvo ipuoseltas imperatoriaus Karolio IV ir kurtas pagal Naujosios Jeruzals i Apreikimo knygos pavyzd. Iekokime ir mes keli, kaip galtume statydinti Banyi pagal Viepaties pateikt pavyzd, kalbjo arkivyskupas.

CCEE pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Gruas primin, jog Prahoje 1968 m. prasidjo laisvs prabudimas, kuris buvo brutaliai numalintas, bet neugesintas. Kalbdamas apie Sinodin keli arkivyskupas G. Gruas pastebjo, kad kalbama ne apie mokymo pakeitim, bet apie geresn jo supratim. Kad atsinaujint Banyia, btina, kad atsinaujint jos tikintieji.

Generalinis sinodo sekretorius kard. Mario Grech pasveikino popieiaus Prancikaus vardu ir perdav popieiaus palaiminim Europos sinodinio kelio dalyviams. Sinodas kyla i klausymo: popieius klausosi vyskup, vyskupai kunig ir pasauliei, pasaulieiai dvasinink, bet visi klausosi ventosios Dvasios balso. Tad ir io proceso skm priklauso nuo Dievo tautos gebjimo siklausyti vieniems kit. Sinodinio kelio dka pasaulieiai pajunta savo svor Banyioje, o dvasininkai per konsultavimsi naujai atranda dvasinio autoriteto svarb. Kardinolas patar nevesti nauj tem, bet apsiriboti pasilytomis, nes kitaip nebus manoma ubaigti pradto proceso.

Dvasin postm visam susirinkimui dav kun. prof. Tomá Halík praneimas. Kai ankstyvj krikioni klaus, kuo nauja yra krikionyb, jie atsakydavo, kad tai Kelias. Tai jimas su tuo, kuris pats yra Kelias. Tad buvimas kelyje, piligrimyst ir keliavimas kartu (gr. synodos) buvo suvoktas kaip pagrindinis krikionybs naujumas. Apibdindamas savo krat, kunigas primin, jog ekijoje 14 a. prasidjo protestantizmas, 17 a. religiniai karai, 20 a. buvo paenklintas tikinij persekiojimu, o 21 a. garsus dl vieno stipriausi sekuliarizacijos proces. Tuo pat metu prelegentas primin apie pop. Benedikto XVI iniciatyv pasilyti pagoni kiem tiems, kurie dar nra Banyia, bet Dievo smoningai ar apgraibomis ieko. Buvo prisimintas v. Augustinas, kuris sukrt savo laiko visuomen paskelbdamas, kad tie, kurie yra Banyios iorje, dl savo vidinio nusistatymo jau yra Banyioje, o tie, kurie tariasi es Banyioje, dl savo nedorumo yra u Banyios rib. Banyia yra toks dinamikas sakramentas, kad tik eschatologiniais laikais pilnai isiskleis jos ventumas, apatalikumas ir katalikikumas. O kol esame kelyje, to nepailstamai siekiame.

Kun. T. Halík primin primirtas ekleziologijos svokas: Ecclesia militans (emikoji, kovojanti Banyia) ir Ecclesia triumphans (dangikoji, triumfuojanti Banyia). Esame liudininkai io laikmeio, kai emikoji Banyia prisim dangikosios Banyios savyb ir pakilusi puikyb gyveno taip, tarsi bt vir vis dl tariamo savo triumfo. To rezultatas - gauss piktnaudiavimai galia ir valdia, kurie gan stipriai kirto Banyiai. Niekad nereikia pamirti, kad esame kelyje, kuriame gausu pagund bei vilioni. Jei nebsime su pagundomis kovojania Banyia, neisilaikysime.

Prelegentas aikino trij graikik svok btin ry Banyioje. Vis pirma ortodoksija, tai teisingas tikjimas, kuris veda teising veikim (ortopraxia), o tuomet kaip rezultat gauname ger jausen (ortopathia). Kartais ustringame ties pirmuoju punktu avdamiesi Banyios mokymu ir krikionikojo tikjimo tiesomis, taiau tai ms tarsi nelieia ir netampa ms gyvenim formuojania jga. Banyios misija bus veiksminga, jei i tikjimo plauks geri darbai, kuriantys meils civilizacij.

Gan domiai nuskambjo Banyios palyginimas su nuotaka, kuri Vatikano II susirinkime suformulavo santuokin priesaik savo suadtiniui sekuliariam pasauliui ir su juo band susituokti. Banyia atsigr sekuliarizmo paeist pasaul paaddama savo artum, pagalb ir meil, o taip pat paadjo, jog pasaulio rpesiai ir vargai taps Banyios rpesiais ir vargais (plg. GS 1). Kaip tai panau santuokin priesaik viskuo dalintis ir bti alia! Taiau atsitiko taip, kad jaunikiui pasauliui nuotaka Banyia pasirod per daug nuobodi, senamadika ir pasaulis nusisuko nuo Banyios. Pasaulio atstumta Banyia iandien jauiasi panaiai, kaip Kristaus mokiniai, vis nakt vejoj, bet nieko nepagav ir pavarg. Banyia taip pat yra pavargusi nuo daugybs betiksli bandym kak pakeisti. Tame nusivilime pasirodo Viepats ir ragina irtis gilum ir dar kart umesti tinklus. Tinklai pilni, kl skminga! Tad ir Sinodinis kelias teieko tos gelms skmingai Banyios misijai atlikti.

Europos emyno sinodinis sambris toliau vyko vadovaujantis tokia metodika: a) kiekviena vyskup konferencija gauna eias minutes laiko trumpai pristatyti pagrindines savo krato valgas, kurios galt bti svarstomos tolesniame sinodo etape. Pristatymai pateikiami ir raytine forma, kad sinodo sekretoriatui lengviau bt apibendrinti gaut mediag; b) iklausius keturi krat valgas daromas giesms arba maldos bei tylos intarpas, reikalingas igirstoms valgoms apmstyti; c) iklausius tam tikr kiek valg formuojamos nedidels diskusij grups, kuriose valgos aptariamos ir apibendrinamos; d) dienos pabaigoje apibendrinimai pristatomi visiems susirinkusiems.

Intensyvi diskusij ir valg aptarimo darb dienos pabaigoje dvasikai atgaivino Taiz bendruomens pamaldos.

Vysk. Algirdo Jureviiaus informacija

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi